Šiuolaikinė visuomenė daug tikisi ir reikalauja iš mokytojų, tačiau,vadovaujantis pažangios visuomenės vertybėmis ir siekiant kokybinio proveržio švietime būtina aukščiausiu lygiu pasirūpinti pačiais vaikų ugdymą vykdančiais profesionalais.  

Panevėžio r. Pažagienių mokyklos-darželio mokytojams 2019 metais ugdymo kokybę kurti padėjo Europos Komisijos dotacija, Lietuvoje administruojama Švietimo mainų paramos fondo, kuri buvo skirta mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Dotacijos teikiama nauda yra ta, kad padeda mokytojui atgauti pasididžiavimą savo profesija, pagilinti profesinę ir kalbinę kompetenciją, užmegzti tarptautinius ryšius, plačiau pažinti pasaulį ir suprasti jo įvairovę, ugdyti pagarbą bei toleranciją kitoniškumui, o svarbiausia – organizuoti veiksmingesnį ir įdomesnį ugdymo procesą savo mokiniams.  

Pažagienių mokyklos-darželio mokytojų bendruomenė tobulėjimui dažniausiai renkasi vietinio švietimo centro organizuojamus renginius, o susidūrę su iššūkiais perskirsto taupomas lėšas, kad galėtų į įstaigą pakviesti konkrečios srities ekspertą, kuris konsultuotų ir padėtų visai mokytojų komandai. Tačiau mokyklos-darželio vadovų tikslas – tarptautiniškumas, siekiama suteikti mokytojams galimybę patirti, kokios yra kitų šalių mokyklų nuostatos ir vertybės, plačiau sužinoti, kokie iššūkiai ir pasiekimai motyvuoja Europos mokytojus, kokie sunkumai jiems kyla ir kokiomis „stebuklingomis“ priemonėmis jie juos sprendžia.

Didelį norą dalyvauti tarptautiniame projekte lydėjo ir didžiulis nepasitikėjimas dėl gebėjimo bendrauti užsienio kalba. Mokytojai to noro įgyvendinimą vis atidėdavo geresniems laikams. Tuo tarpu apie tarptautinius kursus ir jų teikiamą naudą pasakodavo kitų mokyklų mokytojai, kurie, pateikę paraišką ir laimėję finansavimą individualiam mobilumui, demonstruodavo tarptautinės kvalifikacijos tobulinimo patirties teikiamą pranašumą. Tačiau vien turėti svajonę gauti finansavimą – negana, finansavimas yra teikiamas konkrečiam uždaviniui pasiekti. Taip nutiko, kad motyvaciją įsitraukti sustiprino  naujai į kolektyvą įsiliejusi  kolegė, įkvėpimas siekti rezultato ir išdrįsti bendrauti užsienio kalba – iš mokyklos direktorės, o uždavinys buvo padiktuotas gyvenimo, kurį suformulavusi mokyklos darbo grupė sudėjo į veiklos planą: įtraukusis mokymasis arba kaip kiekvienam vaikui ugdymo procese padėti sėkmingai mokytis pagal jo individualias galias. Kaip sėkmingai pradinio ugdymo klasėje dirbti su iš užsienio grįžusiais, lietuviškai nekalbančiais, lietuvaičiais; kaip – su talentingais, kaip – su mokiniais, turinčiais specialiųjų mokymosi sunkumų? Kaip dirbti, kai švietimo pagalbą mažoje mokykloje gali suteikti tik logopedas? Iššūkių gausu. Taip ir parengta paraiška finansavimui gauti, siekiant mokyklos mokytojų komandai sudaryti galimybę pasisemti gerosios kitų Europos šalių patirties, išvykus į 5–6 dienų trukmės struktūruotus mokymus užsienyje.

Ir štai keturios mokyklos-darželio mokytojos 2018 metų vasarą išvyko į Oksfordą. Naivu būtų tikėtis, kad per 5 dienas anglų kalbą išmoko, bet šio laiko pakako, kad prisimintų jos pagrindus, išbandytų savo įgūdžius praktiškai ir juos kiekvienoje situacijoje tobulintų, sustiprintų pasitikėjimą, ir, kas yra gana svarbu, suprastų, iš kokios kultūrinės aplinkos sugrįžta į Lietuvą jų mokinių šeimos, patirtų, ką reiškia, kai mokymo procese reikia susigaudyti pasikliaujant ne vien kalba, o taip pat ir svetimoje kalbinėje aplinkoje pabūti, tuo pačiu tai buvo ir gera proga pritaikyti anksčiau mokykloje dirbusios savanorės vestas anglų k pamokas praktikoje. Oksfordo tarptautinių studijų centre mokytojos susipažino su kitų šalių mokytojais, patyrė, kaip kūrybingumas ir menas padeda mokymosi procesui, koks yra svarbus ryšys su besimokančiuoju. Mažos mokyklos komandai nuvykti į Oksfordą buvo nemenkas iššūkis, nes galėjo kliautis tik viena kita, o tai sustiprino pasitikėjimą ir privertė po 20-ies bendradarbiavimo mokykloje metų kitaip pažvelgti į kolegę, mokėti suteikti paramą ir padrąsinimą svečioje šalyje.

Portugalija – kita projekte dalyvaujanti šalis – buvo pasirinkta dėl patikimumo. Komanda suformuota sklandžiai: dar belaukiant paraiškos įvertinimo, šioje šalyje jau kartą kursuose dalyvavusi kolegė sugebėjo uždegti noru nuvykti ir kitas keturias mokyklos-darželio atstoves. Gavus partnerių atstovo laiškus, išsamiai pristatančius mokymų ir kultūrinę kursų programą, vykti į Portugaliją buvo ramu. Portugalija, kaip ir Lietuva, turėdama didžiulį emigruojančių tautiečių srautą ir ekonominį biudžetą švietimui, priėmė ES nurodymus užtikrinti inkliuzinį ugdymą ir ėmėsi įvairių poreikių mokinius mokyti kartu bendrojo ugdymo mokyklose pagal gyvenamąją vietą, pasitelkdami tik būtiniausius švietimo pagalbą teikiančius specialistus. Skirdami ekonominį biudžetą, portugalai teikia švietimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklose mokiniams su klausos ir regėjimo negalia, autizmo spektro sutrikimais. Naudinga buvo pamatyti iš šalies, kas dar turi būti padaryta, kad bendrojo ugdymo mokykla užtikrintų visų mokinių mokymosi kokybę pagal jų individualias galimybes. Mokytojai iš 17 Europos šalių dalijosi, kokius žingsnius reiktų atlikti, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir kad mokytojas jaustų pasitenkinimą rezultatais, mokydamas įvairių poreikių vaikus. Lankytose mokyklose pamatėme, kokią įranga ir pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai gali gauti šalyje su taupiu biudžetu.

Suomija, trečioji ir paskutinė iš šiame projekte pasirinktų šalių. Nors ir nebūdama tokios patrauklios gamtos ir oro kaip Portugalija, mokyklos-darželio atstoves itin masino unikalia galimybe sužinoti, kaip gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės ir kuo ypatinga yra jų švietimo sistema. Žinant faktą, kad suomiai turi ilgą tamsųjį paros laikotarpį, kai žiemą oro temperatūra nukrenta ženkliai žemiau nulio ir net gegužės pradžioje dar sninga, mums, lietuviams, peršasi išvada, kad turėtų būti daugiau nei pakankamai priežasčių jiems skųstis gyvenimu. Betgi ne, jie laimingi! Tad dar penkios Pažagienių mokyklos-darželio atstovės patraukė į Europos šiaurę, turėdamos tikslą sužinoti suomių švietimo „sėkmės receptą“. Beveik visos, vykusios į Suomiją, nors šioje šalyje ir lankėsi pirmą kartą, jau turėjo iš spaudos ir kitų žmonių atsiliepimų, susidariusios išankstinį vaizdą, kaip ten vaikai mokosi. Tačiau aplankius mokyklas, pabendravus su ten dirbančiais mokytojais ir vadovais, kai buvo realiai patirta, koks yra visuomenės požiūris į mokytoją, ir sužinota, kokia jam teikiama pagalba, visi lūkesčiai buvo gerokai pranokti. Sukrito pagrindiniai sėkmingos švietimo sistemos principai į vieną „Padlet“ lentą, kiek paaiškindami lakoniškus faktus apie tai, kad suomių vaikai neturi namų darbų, trumpiau būna mokykloje, nesprendžia testų ir kt. Tiesiog jų sėkmės formulę sudaro ne tiek šie išoriniai veiksniai, o jau nuo darželio tiek tėvams, tiek jų vaikams diegiama mokymosi prasmė. Iš tikėjimo ir kultūros ateina pagarba esminiams dalykams – ne tiek išoriniam dekorui, prabangai, hierarchijai, paklusnumo siekimui, kiek profesionalumui, pagarbai žmogui ir gamtai, pozityvumui, paramai ir padrąsinimui šalia esančiam. Pasitikėjimas ir atsakomybė – kertinės kolonos, kurios yra Suomijos mokyklos stuburas ir pakelia suomius į laimingųjų viršūnę pasaulio reitinguose.

Europos Komisijos finansuotas projektas baigėsi, Pažagienių mokyklos-darželio bendruomenė jau yra kitokia, nei buvo anksčiau, ir taip yra ne tik dėl 14 žmonių neįkainojamos patirties, įgytos mokantis, keliaujant, pradėtų lankyti anglų kalbos pamokų, užmegztų kontaktų ir pateikto tarptautinio mokyklinio projekto kartu su mokyklomis iš Ispanijos ir Belgijos, bet ir sustiprinto pasitikėjimo, supratimo ir žinojimo, kad ir su ekonominiu biudžetu turime galimybių tobulėti ir net prilygti pasaulio geriausiems, reikia tik išminties, didelio noro ir pasiryžimo. Augančiam mokytojui geriau sekasi auginti ir mokinį.             

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia Europos Komisijos nuomone.