1-4 klasių mokiniai ugdomi pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą pradinio ugdymo bendrąją programą.

Mokykla, siekdama išugdyti harmoningą asmenybę didelį dėmesį skiria vienai svarbiausių ugdymo proceso dalių – mokinių pasiekimų vertinimui. Pasiekimų vertinimas aktualus visiems ugdymo proceso dalyviams: mokiniams, mokytojams, tėvams. Mokykla turi patvirtintą pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, o mokytojai siekia, kad vertinimas būtų efektyvus, informatyvus, suprantamas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Siekdama atskleisti, ką vaikai žino ir gali, o ne telkti dėmesį į tai, ko jie nežino ir negali atlikti.

Mokinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių vertinimas yra formuojamasis ir grindžiamas ideografine vertinimo sistema. Per vertinimo tikslus mokytojai renka informaciją apie visų mokinių pasiekimus, suteikia informaciją mokiniams apie tai, kaip jiems sekasi, tėvai taip pat informuojami apie vaikų pasiekimus, suteikiama galimybė patiems mokiniams įsivertinti save, surenkama grįžtamoji informacija iš mokinių tėvų, galiausia mokytojai atlieka savo darbo įsivertinimą.

Mokinių socialiniai gebėjimai ir mokomieji dalykai vertinami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vedami pasitikrinamieji darbai: lietuvių k., užsienio k., pasaulio pažinimas, muzika, matematika – pabaigus skyrių.

I-IV kl. baigiamieji pasitikrinamieji darbai, išėjus mokomųjų dalykų programas, rašomi gegužės mėn. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami ir neformaliai: nuolat stebint, kalbantis, diskutuojant, siekiant grįžtamojo ryšio.

Mokytojos aptaria su kiekvienu mokiniu jo darbo rezultatus, informuoja tėvus apie vaiko daromą pažangą ir iškylančias problemas. Iškilus sunkumams ar būtinybei konsultuojasi su logopedu, vaiko gerovės komisijos nariais. Mokytojos įsivertina savo darbo kokybę ir renkasi tokias užduotis ir metodus, kurie padėtų mokiniui patirti sėkmę.

Tėvai susipažįsta su vaiko darbais bendradarbiaudami su klasės mokytoja ir kitų dalykų (anglų k. muzikos, tikybos) mokytojais.

Sėkmingo mokinio asmenybės ugdymo galima tikėtis tik tada, kai mokytojai, mokiniai ir tėvai pasitiki vieni kitais, nuoširdžiai išklauso vieni kitų norus. Siekiant šio tikslo pedagogai tinkamai pasiruošia pokalbiams su tėvais, apmąsto pokalbio turinį, ieško kuo daugiau teigiamų mokinio veiklos pavyzdžių.

Ugdymo procese mokytojai taiko formuojamąjį, diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimus.

Formuojamasis vertinimas padeda stebėti mokymąsi, formuluoti komentarus ,skatinti įvertinti mokymosi eigą. Šio vertinimo tikslas – padėti mokytis, o ne kontroliuoti. Taikant formuojamąjį vertinimą, mokytojai supažindina mokinius su tuo, ko toliau mokytis, užduotimis ir vertinimo kriterijais. Šiam tikslui mokytojos naudoja veiksmingų klausimų metodą, atliktos užduoties pasitikrinimo pagal pateiktą atsakymą metodas: tai darbas poromis, atlikę užduotis mokiniai pasikeičia jomis ir tam tikrais sutartiniais ženklais vertina draugo atliktą užduotį. Minėtinas ir žaidimų, dėlionių metodas, metodas „Po du“, kai užduotį atlieka dviese, atsakymas pateikiamas pasitarus su draugu. Taip dirbdami mokiniai jaučiasi gerokai saugiau.

Diagnostinį vertinimą mokytojos taiko prireikus išsiaiškinti asmens mokymosi galimybes ir spragas, o apibendrinamąjį – kai vertiname baigus programą, temą, skyrių.

Prisimenant anksčiau vykdytas mokyklos tėvų apklausas į vieną iš daugelio klausimų „Ar Jūsų vaikas mokykloje jaučiasi saugiai?“, visi atsakė teigiamai, tai rodo, kad vertinami mokiniai nejaučia baimės, nebijo klysti, domisi, ko jie dar nemoka, kokias padarė klaidas.

Ši vertinimo sistema dar nėra tapusi visiems tėvams priimtina, aiški. Kita problema – ji vis tik reikalauja labai daug mokytojų laiko, tačiau be pasiekimų vertinimo analizės sunku planuoti ir pažangą.

Vertinti mokinį – tai jį suprasti ir mylėti.