1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave.

2. Nebijok man būti griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugus.

3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.

4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar jų užuomazgas.

5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo „gumbų“ kelią.

6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi „apkursdamas“.

7. Neužmiršk, kad aš nemoku reikšti savo norų taip aiškiai, kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.

8. Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis ir prarandu pasitikėjimą tavimi.

9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.

10. Atmink, kad aš negaliu augti laimingas be tavo meilės ir supratimo. Bet juk tai — savaime suprantame, tiesa.

… ir dar 

1. Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks, koks esi tu ar kokiu nori jį matyti. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.

2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už tai, ką tu dėl jo padarei. Tu jam davei gyvybę, kaip jis gali už tai atsidėkoti?
Jis duos gyvybę kitam, šis trečiam – ir tai negrįžtamas dėkingumo įstatymas.

3. Neišliek vaikui savo nuoskaudų, kad senatvėje negautum valgyti karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.

4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jo jėgas ir būk tikras, kad vaikui jis
sunkus ne mažiau nei tau, o gal ir daugiau, nes jis dar neturi patirties.

5. Nežemink!

6. Neužmiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai – jo susitikimai su vaikais. Kreipk daugiau dėmesio į juos – mes niekada negalim žinoti, ką sutinkame vaiko asmenyje.

7. Negraužk savęs, jei negali kažko padaryti dėl vaiko. Graužk, jei gali, bet nedarai. Atmink, kad dėl vaiko nepadarei pakankamai, kol nepadarei visko.

8. Vaikas ne tironas, užvaldantis tavo gyvenimą, ne vien kūnas ir kraujas. Tai brangi siela, kurią Gyvenimas davė tau saugoti ir lavinti jos kūrybinį pradą. Tai išlaisvinta mamos ir tėčio meilė, ir augs jis ne kaip „mūsų”, „savas” vaikas, o kaip atskira unikali siela.

9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekad nedaryk kito vaikui to, ko nelinkėtum savam sulaukti.

10. Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendrauk su juo – džiaukis, nes vaikas – šventė, kuri kol kas yra su tavimi.

(Januš Korčak – lenkų pediatras, švietėjas)