NordPlus padeda įgyvendinti STEAM idėjas
Lapkričio 11 d. „Nordplus“ projekto „Let’s STEAM Outdoors“ vyko sklaidos renginys, skirtas Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams ir mokytojams. Projekto patirtimi, veiklomis ir pasiekimais dalijosi projektą įgyvendinusi komanda – direktorė Vilma, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja Edita.
Ar STEAM ugdymui visada reikia laboratorijos, sudėtingos įrangos ir specialiai įrengtų kabinetų? Nordplus projekto „Let’s STEAM Outdoors“ patirtis parodė, kad viena įdomiausių laboratorijų gali būti visai šalia mūsų: mokyklos kieme, sode, miške ar kitoje vaikui pažįstamoje gamtinėje aplinkoje.
Panevėžio r. Pažagienių mokykla-darželis kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos įgyvendino Nordplus projektą „Let’s STEAM Outdoors“, kurio pagrindinė idėja – sujungti STEAM ugdymą su lauko pedagogika, patyriminiu mokymusi, tvarumu ir vaikų natūraliu smalsumu.
Projektas skatino į STEAM pažvelgti plačiau: ne kaip į atskiras gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ar matematikos veiklas, o kaip į vaiko gebėjimą pastebėti problemą, kelti klausimus, tyrinėti, kurti, išbandyti savo sprendimą, suklysti ir bandyti dar kartą.
Projektas subūrė keturias skirtingą patirtį turinčias švietimo organizacijas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos:
projekto koordinatorių Šķibe Basic School iš Latvijos; darželį „Zīļuks“ iš Latvijos; Foundation for Fostering Education (TERAKE) iš Estijos; Panevėžio r. Pažagienių mokyklą-darželį iš Lietuvos.
Partnerių įvairovė tapo viena projekto stiprybių. Kiekviena komanda į bendrą veiklą atsinešė savo patirtį: lauko pedagogikos, STEAM, įtraukiojo ugdymo, tvarumo, skaitmeninių priemonių taikymo, kūrybiškumo ir ugdymosi aplinkų kūrimo.
Susitikimai, bendros praktinės veiklos ir pedagogų diskusijos leido ne tik pamatyti, kaip dirba kolegos kitose šalyse, bet ir kritiškai pažvelgti į savo praktiką: ką jau darome gerai, ką galime keisti ir kokias partnerių idėjas galime prasmingai pritaikyti savo vaikams.
Mūsų mokyklai-darželiui buvo svarbu projekte būti ne tik tarptautinės patirties gavėjais. Į bendrą partnerių darbą atsinešėme ir savo įstaigoje sukauptą patirtį.
Dalijomės žiniomis apie lauko pedagogikos principus, pristatėme praktinę jų taikymo patirtį, į projekto veiklas įtraukėme lauko pedagogikos ekspertus. Taip pat aktyviai prisidėjome siūlydami STEAM veiklų idėjas priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Ypač reikšminga projekto dalimi tapo bendras STEAM veiklų planų rengimas. Idėjos nebuvo paliktos vien popieriuje: veiklos buvo kuriamos, išbandomos su vaikais, aptariamos, vertinamos ir tobulinamos.
Mūsų komanda taip pat dalijosi patirtimi apie lauko mokymosi erdvių kūrimą ir jų panaudojimą kasdieniam ugdymui.
Todėl galime drąsiai sakyti: projekte ne tik mokėmės iš partnerių, bet ir savo patirtimi prisidėjome prie bendro tarptautinio rezultato kūrimo.
Svarbiausia projekto dalis vyko ten, kur geriausiai atsiskleidžia vaikų smalsumas – praktiškai veikiant.
Vaikams buvo keliamos tikros, jiems suprantamos problemos ir klausimai. Kaip iš gamtinių medžiagų pastatyti tvirtą tiltą? Kokios sąlygos reikalingos vabzdžiams? Kaip surinkti ir prasmingai panaudoti lietaus vandenį? Kaip stebėti gamtos reiškinius, juos išmatuoti ir palyginti?
Tokiose veiklose nelieka vieno „teisingo“ atsakymo. Vaikas turi galvoti, tartis su kitais, projektuoti, išbandyti ir keisti savo sumanymą.
Vienoje iš STEAM veiklų vaikai iš gamtinių medžiagų projektavo ir statė tiltą. Tačiau užduotis nesibaigė gražios konstrukcijos sukūrimu.
Pastatytą tiltą reikėjo išmatuoti, išbandyti ir patikrinti jo tvirtumą, palaipsniui didinant apkrovą.
Šioje veikloje svarbiausias rezultatas nėra pats tiltas. Daug svarbesnis yra procesas, kurio metu vaikas svarsto: Kodėl konstrukcija neišlaikė? Ką reikėtų pakeisti? Kuri medžiaga tvirtesnė? Kaip padaryti kitaip?
Būtent čia atsiskleidžia tikroji STEAM esmė: klaida tampa ne nesėkme, o galimybe atrasti geresnį sprendimą.
Kitoje veikloje vaikai tyrinėjo vabzdžius ir jų gyvenamąją aplinką, projektavo bei kūrė vabzdžių viešbučius.
Tyrinėjimui buvo pasitelkiamos ir skaitmeninės priemonės – skaitmeninis mikroskopas bei endoskopas. Taip technologijos buvo naudojamos ne dėl pačių technologijų, o tam, kad padėtų vaikui pamatyti daugiau, pastebėti tai, ko plika akimi nepastebėtume, kelti naujus klausimus ir ieškoti atsakymų.
Dar viena projekto veikla buvo susijusi su vandeniu. Vaikai tyrinėjo vandens ciklą ir aiškinosi, kaip lietaus vandenį galima ne tik surinkti, bet ir prasmingai panaudoti.
Buvo projektuojami vandens surinkimo sprendimai, vanduo matuojamas, stebimi rezultatai, o surinktas lietaus vanduo panaudojamas augalams.
Tokiu būdu vienoje veikloje natūraliai susijungia gamtos mokslai, inžinerija, matematika ir tvarumo ugdymas, o vaikui abstrakti sąvoka „tausoti gamtos išteklius“ tampa konkrečia patirtimi.
Vienas reikšmingiausių projekto rezultatų – partnerių bendrai parengta 8 lauko STEAM veiklų metodinė medžiaga, kuri projekto sklaidos dalyvius pasieks visai netrukus.
Svarbu tai, kad tai nėra tik teorinių idėjų rinkinys. Veiklos buvo praktiškai išbandytos, aptartos su partneriais ir tobulintos.
Parengtomis idėjomis gali naudotis ir kiti pedagogai. Jas galima keisti atsižvelgiant į vaikų amžių, jų gebėjimus, turimą aplinką, priemones ir konkrečios grupės poreikius.
Viena svarbiausių projekto metodinių žinučių mums tapo mintis, kad STEAM veiklos nereikėtų pradėti nuo turimos priemonės ar siekio būtinai panaudoti visas STEAM sritis. Pirmiausia turėtų būti vaikas, jo smalsumas, klausimas ar problema, kurią verta tyrinėti.
Lauko STEAM veiklose vaikai nebuvo pasyvūs užduočių vykdytojai. Jie tapo tyrinėtojais, kūrėjais, projektuotojais ir sprendimų ieškotojais.
Projektinės veiklos skatino: smalsumą ir norą tyrinėti; gebėjimą kelti klausimus; kritinį ir kūrybinį mąstymą; problemų sprendimo gebėjimus; gebėjimą matuoti, lyginti, stebėti ir daryti išvadas; bendradarbiavimą; atsakomybę už savo sprendimus; pažinti aplinką ir suprasti tvaraus elgesio prasmę.
Lauko aplinka suteikė ir dar vieną labai svarbią galimybę: mokytis judant, liečiant, konstruojant, stebint ir patiriant. Tai ypač svarbu ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Ką projektas davė mokytojams? Ne mažiau svarbus projekto rezultatas – pedagogų profesinis augimas. Tarptautinė partnerystė leido pažinti kitų šalių praktiką, stebėti skirtingus darbo būdus, diskutuoti su kolegomis ir išbandyti naujas idėjas savo ugdymo aplinkoje. Pedagogai įgijo daugiau praktinės STEAM veiklų organizavimo patirties, stiprino gebėjimą integruoti skirtingas ugdymo sritis ir kitaip pažvelgė į lauko aplinką. Mokyklos kiemas, sodas ar artimiausia gamtinė aplinka nebėra tik vieta pasivaikščioti ar praleisti laisvalaikį. Tai visavertė ugdymosi erdvė, kurioje gali būti įgyvendinami įvairių sričių mokymosi tikslai.
Kas po projekto lieka mokyklai?
Tarptautinio projekto vertė geriausiai atsiskleidžia tada, kai jo rezultatai neišnyksta pasibaigus finansavimo laikotarpiui. „Let’s STEAM Outdoors“ Pažagienių mokyklai-darželiui paliko: sustiprėjusias pedagogų STEAM ir lauko pedagogikos kompetencijas; parengtą ir praktiškai išbandytą metodinę medžiagą; į kasdienį ugdymą vis drąsiau integruojamą lauko pedagogiką; kuriamas ir naudojamas lauko STEAM mokymosi vietas; naujas idėjas ugdymo turiniui; tarptautinės partnerystės ir bendro mokymosi patirtį; stipresnį bendradarbiavimą su šeimomis ir socialiniais partneriais. Tačiau bene svarbiausias pokytis yra ne materialus. Keičiasi požiūris į tai, kur ir kaip gali vykti mokymasis.
„Let’s STEAM Outdoors“ dar kartą patvirtino: norint kurti prasmingą STEAM ugdymą, nebūtina pradėti nuo brangios laboratorijos. Galima pradėti nuo vaiko klausimo. Nuo šakelės, akmens ar saujos smėlio. Nuo lietaus vandens. Nuo vabzdžio, kurį vaikas pastebėjo mokyklos kieme. Nuo problemos, kurią vaikai nori išspręsti patys. Mokytojo užduotis – padėti šiam smalsumui virsti tyrinėjimu, o tyrinėjimui – atradimu.
Todėl mums „Let’s STEAM Outdoors“ nėra tik pasibaigęs Nordplus projektas. Tai sukaupta patirtis, naujos pedagoginės idėjos ir drąsesnis požiūris į mokymąsi, kuris lieka Pažagienių mokyklos-darželio kasdienybėje.
parengė Edita Tauktienė, Ingrida Šarachovienė, Vilma Juozapavičiūtė-Kuprienė
