JI kantriai vystė ir maitino tave, nors kartais verkei visą naktį… Kai paūgėjai, JI gamindavo skaniausią, kokį tik mokėjo, maistą, nors dažnai numesdavai lėkštę ant grindų… Kai tau bus dvylika – JI ir JIS lauks tavęs iš mokyklos, kad apkabintų, o tu užsidarysi savo kambaryje… Kai tau bus devyniolika – JI susigraudinusi brauks ašarą išleistuvių vakare, o tu prašysi, kad nupirktų mašiną… Kai tau bus keturiasdešimt – JI ir JIS skambins ir kvies tave pietų, o tu atsakysi, kad neturi laiko… Tokiu mokinių ir mokytojų dialogu prasidėjo šventinis koncertas Šeimos dienai.

     Vaikai, žinodami, kad turi tik vieną MAMĄ ir vieną TĖTĮ, gavo patarimą: nesakyti ir nedaryti nieko, kas gali sudaužyti jų mylinčias širdis, saugoti juos, nes jų meilė ypatinga, neįžeisti jų ir padaryti viską, ką gali geriausia. Todėl dainininkai visiems susirinkusiems siuntė ,,Bučiuką“, ,,Geltonus kamuoliukus“, ,,Baltą meilę“ ir ,,Baubų“ dainelę. Skaitovai pasakojo, ką galima nuveikti kartu, kada pyktis išnyksta, ką daryti, kai ligos apsėda, neįtikėtiną istoriją apie slieką arba kada namai pabėga iš namų… Šokius dovanojo ne tik vaikai, bet ir tėčiai. Mamos gamino baltą mišrainę. Muzikuojančios šeimos džiaugsmu užpildė širdis. Direktorės šilti žodžiai leido suprasti, kad brangintume buvimą kartu ir mylėtume tą akimirką, kurioje esame.