Konferencija „Mąstymo kultūros stiprinimas pradinėje mokykloje”

Vasario 21 d. mokykloje-darželyje vyko pradinių klasių mokytojų praktinė-metodinė konferencija „Mąstymo kultūros stiprinimas pradinėje mokykloje”.
Pradinių klasių mokytojai iš Vilniaus, Panevėžio miesto ir rajono mokyklų susirinko į Pažagienių mokyklą-darželį pasidalinti gerąja profesine patirtimi apie mąstymo įrankius ir paveikias mokymosi strategijas pradinėje mokykloje. Pranešimus konferencijoje skaitė mokyklos-darželio „Saulės gojus” įkūrėja ir direktorė Laima Sirutienė – „Ar mokame mokyti dabartines kartas?“, Velžio gimnazijos mokytoja ekspertė Jolanta Andriuškevičienė ir Panevėžio miesto „Vilties” progimnazijos mokytoja ekspertė Asta Sakalienė – „Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas gilinant metakognityvinius gebėjimus”, Pažagienių mokyklos-darželio mokytoja metodininkė Skirmantė Petrauskienė – „Klasės Internetinio puslapio privalumai”, Vilniaus „Žiburio” pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė – “Mąstymo žemėlapių taikymas” ir tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Banel – “Informatinį mąstymą ugdančios priemonės” ir kt.
Mąstymas – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu, kuri neatsiejama nuo žodžio ir kalbos. Mąstymas padeda žmogui nustatyti ryšius tarp daiktų ir reiškinių, atrasti jų tarpusavio sąveikos priežastis, atkurti tai, kas buvo suvokta anksčiau. Dažnai galvojama, kad gabumai yra paveldimi ir pats žmogus mažai ką gali pakeisti, tačiau, laimei, proto galias galima ugdyti.
Mokytojas turi padėti vaikui mokytis pažinti pasaulį. Jis moko tirti, analizuoti, suskaidyti į atskiras dalis, vėliau šias dalis sujungti į visumą, lyginti su kitais daiktais ar reiškiniais, atrandant daiktų ar reiškinių panašumus ir skirtumus. Dar aukštesniame mąstymo proceso lygyje mokytojas moko vaiką kelis daiktus ar reiškinius jungti į visumą pagal jų esminius požymius. Mąstymo procesą užbaigia abstrahavimas– apibendrinimas atitrūkus nuo konkrečių jutiminių daikto savybių.
Bet kuris vaikas ir suaugęs žmogus turi didžiulį, tačiau dažnai užslopintą, potencialą tobulėti ir kiekvienas gali pagerinti savo mokymosi bei mąstymo gebėjimus nepriklausomai nuo amžiaus ar prigimtinių savybių. Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys pasižymi plastiškumu ir geba keistis bei prisitaikyti, tačiau tai neįvyksta be papildomų pastangų. Šiam tikslui yra naudojami atitinkami mąstymo įrankiai ir mokymosi strategijos.
Išmanant mąstymą stiprinančius įrankius ir mokymosi strategijas, galima padėti vaikams mokytis vystyti savo mąstymo įgūdžius ir įvairiai strateguojant spręsti realaus gyvenimo problemas.
Dėkojame visiems konferencijos dalyviams, o ypač pranešėjoms, kurios dalinosi gerąja patirtimi su kolegomis. Nuoširdi padėka Panevėžio rajono švietimo centro darbuotojoms, padėjusioms organizuoti konferenciją.